šriūbai

šriūbai
ךriūbaĩ sm. pl. (4) prietaisas sūriui suspausti: Mes šriūbų̃ neturim Btrm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sriubinis — 2 sriubìnis, ė adj. (2); Ser 1. tinkantis sriubai virti: Sriubìnė mėsa NdŽ. 2. skirtas sriubai semti: Sriubìnis samtis Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvapinti — kvapi̇̀nti vksm. Láurų lãpai tiñka sriùbai kvapi̇̀nti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakvapinti — pakvapi̇̀nti vksm. Laũrų lãpai tiñka sriùbai pakvapi̇̀nti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šaltmėtė — šáltmėtė dkt. Šáltmėtės ýpač tiñka ži̇̀rnių sriùbai ir omlètui gárdinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atpilti — atpìlti, àtpila, atpylė 1. tr. atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpyliau, lig dugnio išsrėbėm Vb. Ar Vaclovui yra [viralo] atpìlta? Pc. | refl. tr., intr.: Aš atsipyliau kruopų – ryt suvalgysu Šts.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ausainis — 1 ausaĩnis sm. (2) medinis indas su ausimis nešti sriubai į lauką darbininkams: Pripilk pilną ausaĩnį putros Yl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • barštinis — 3 bar̃štinis, ė adj. (1) 1. kuriame barščiai raugiami (laikomi): Statykim į kampą bar̃štinę statinaitę Gs. 2. vartojamas barščiams (sriubai) virti: Pasodink daugiau barštinių burokų Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dubuo — dubuõ sm. (3b) 1. Kv, J.Jabl platus ir dubus apvalus indas sriubai, prausimuisi, skalbimui ir pan.: Ant stalo pastatė keletą dubenų žilų šaltų barščių A.Vien. Čia pat padėtas glicerino muilo gabalėlis ir dubuo su vandeniu praustis A.Vien. Šalia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškepti — 1 iškèpti, ìškepa, ìškepė 1. tr. pagaminti valgį, ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Ką iškepei, tą ir valgysi Arm. Pirštu (be malkų) dešros neiškepsi S.Dauk. Kaip įmaišys, taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiulkis — kiul̃kis (plg. vok. ž. kîlke) sm. (2), kiùlkis (1) 1. kul. iš miltų ar bulvių padarytas kukulis (su varške, mėsa ar kuo kitu): Kiùlkius dirba iš miltų, bulvių J. Eik ropučių tarkuot – kiul̃kių virsim Jrb. Privirei tiek kiul̃kių kaip talkai Jrb …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”